Prieš tūkstančius metų senovės Indijoje rišiai (aiškiaregiai) siekė įminti egzistencijos mįslę: realybės, kuri yra fizinės visatos pagrindas, prigimtį. Jie neturėjo šiuolaikinio mokslo įrankių, bet sugebėjo prasiskverbti į religines už materijos ribų esančias sferas, pasitelkę proto įrankį. Jie išvystė praktiką, kuri leido pašalinti kūno pojūčių ir klaidžiojančių minčių blaškymą, nuolat sutelkti protą į vieną dalyką ir emociškai su juo susivienyti.
Energijos šaltinis
Taip jie galėjo suvokti fizinį pasaulį persmelkiančią šviesą ir gyvybinę energiją (gyvybinę jėgą), taip pat energijos ir šviesos šaltinį - vibracinę galią, baltą šviesą ir mylinčią Dvasios inteligenciją. Šios praktikos ir jų galutinis tikslas - vienybė su Dvasia - vadinamos joga (iš sanskrito žodžio "yuj", "jungti"). Joga, kaip klinikų sistema, apima technikas, skirtas kūnui atpalaiduoti, protui atsitraukti nuo pojūčių ir patirti tikrovę už kūno pojūčių ribų. Kai pavyksta įsigilinti į save ir sutelkti protą į Dvasią, galima įžvelgti tikrąją žmogaus, kaip tyros, visur esančios sąmonės (Aš), prigimtį ir tam tikru metu susivienyti su Dvasia.
Jogos sutros
Jogos Sutrose, giliame jogos mokslo išdėstyme, Patandžalis rašė, kad kitos aštuonios jogos galūnės (šakos arba elementai) leidžia kontroliuoti smegenų pokyčius. Nuosekliai praktikuojant šias galūnes galima peržengti pojūčius, idėjas ir emocijas, suaktyvėja miegantys sielos gebėjimai ir pradedama patirti amžinąją tikrovę. Galiausiai žmogus visiškai įsisąmonina savo tikrąją prigimtį kaip Aš (sielos prigimtį) ir Dvasią. Šie aštuoni jogos aspektai dažnai vadinami "aštuonialypiu jogos keliu" Jie išlaisvina žmogų iš žemiškosios kančios šaknų ir sukelia nušvitimą - palaimingą aukštesnės, nemirtingos Dvasios ir prigimties suvokimą ir susivienijimą su ja.
Išsilavinęs žmogus gali padėti atsidavusiems laikytis šio kurso, o kai atsidavusysis gauna Dvasios nurodymus, jis gali supažindinti kitus su pagrindiniais principais ir praktika. Aštuonios galūnės valo protą ir plečia sąmonę. Jos apima įvairius moralės ir savidisciplinos aspektus, religinės tiesos studijas, atsidavimą ir atsidavimą Dvasiai bei metodus, kaip nuraminti protą medituojant.
Meditacija
Nors septintoji galūnė - dhjana - verčiama kaip meditacija, daugeliui žmonių meditacija reiškia tik proto nuraminimą ir susitelkimą į religinę mintį ar suvokimą. Nereikia būti atletiškam ar tvirtam, tačiau apribojimus dėl sveikatos problemų ar fizinės ligos reikėtų aptarti su gydytoju. Hatha jogos (fizinės, psichologinės ir dvasinės gerovės kelias, kurį leidžia pasiekti fizinė sritis ) asanos (pozos arba padėtys ) ištempia ir atpalaiduoja raumenis bei nervus, mažina įtampą ir stiprina sveikatą. Taigi praktikuojant meditaciją tampa lengviau ramiai sėdėti, pailsinti plaučius ir širdį bei pamiršti kūną. Asanos palengvina daugelį stuburo nelygumų ir nerimo, sukeliančio nugaros skausmus. Jos gerina virškinimą ir šalinimą.
Kūno atsipalaidavimas
Atpalaiduodami kūną ir ramindami protą, jie padeda normalizuoti fiziologines funkcijas. Tačiau jie nesustiprina širdies ir kraujotakos sistemos tiek, kiek ilgalaikis fizinis aktyvumas, kai širdis plaka greičiau ir kūnas prakaituoja. Dėl šios priežasties energingi fiziniai pratimai naudingi daugeliui jaunesnių nei keturiasdešimties metų žmonių. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų gauti specialisto patarimą dėl fizinio aktyvumo rūšių, kurios jiems idealiai tiktų. Dieviškoji meilė jaučiama širdyje ir yra besąlygiška, laisvai duodama nebūtinai tikintis ko nors mainais. Ji labai svarbi džiaugsmui; be jos jaučiamės nuskriausti.
Ji ugdoma meditacijoje ir santykiuose su kitais žmonėmis, kai nuoširdžiai rūpinamės kitu žmogumi labiau nei savo asmeniniais interesais. Kaip galia, dangiškoji meilė pripildo žmogų ramybės, džiaugsmo ir harmonijos ir išstumia pyktį, baimę bei niūrumą. Ji ištirpdo konfliktus, prietarus ir įtampą tarp žmonių, kurie trukdo tikrajai draugystei. Ji gydo ten, kur jai priklauso. Jei didžiąją dalį laisvalaikio praleidžiame pramogaudami, pripildantys mus materialių troškimų, entuziazmo ir audringų emocijų, tampa sunku nusiraminti ir pažadinti subtiliąsias sielos jėgas.
Gyvenimo būdas
Skubus gyvenimo būdas, kai vienas veiksmas seka kitą, taip pat sužadina smegenis ir verčia mus veikti automatiškai, kaip robotus, valdomus išorinių sąlygų ir neramių veiksmų bei mąstymo įpročių. Palyginimui, jei kasdien skiriame laiko pasimėgauti gamtos grožiu ir pavartyti pamaldumo raštus arba klausytis pakilios muzikos ir dainuoti pamaldžias dainas, tampame ramesni ir meilesni. Tokie veiksmai paruošia mums kelią nuraminti protą ir pažadinti širdį. Ego yra mūsų žemesnioji prigimtis. Jis laikinas ir ribotas, tarsi skiepas ant dvasios, kuri savo prigimtimi yra ideali ir nemirtinga. Būdami ego, mes susitapatiname su savo fiziniu kūnu, todėl nepastebime savo nesunaikinamos begalybės.
Dėl susitapatinimo su žmogaus kūnu mes prisiimame žmogaus kūno suvaržymus, kenčiame skausmą, pyktį ir stresą dėl tikrų ar galimų nelaimingų atsitikimų, ligų ir skurdo. Kartais dėl susitapatinimo su kūnu tampame nuotaikingi arba linksmi. Mūsų prisirišimas prie kūno ir kitų daiktų verčia mus bijoti jų netekti. Meditacija išlaisvina mus iš dvasinio neišmanymo ir iš to kylančių kančių, imituodama mūsų visur esančią sąmonę kaip karališkąją sielą.
Meditacijos nauda
Praktikuodami meditaciją pradedame suvokti savo vienybę su visų širdimis ir protais. Savasties gniaužtai atsipalaiduoja, ir ima reikštis prigimtinė sielos išmintis bei meilė.
- Sėdėkite ištiesinę stuburą, nejudindami kūno, kaklo ir galvos.
- Kvėpuokite lėtai, atsipalaiduokite ir stebėkite kvėpavimo tėkmę.
- Pusiau atmerktomis akimis švelniai pakelkite jas ir sutelkite dėmesį į kaktą tiesiai virš taško tarp antakių.
- Atsisakykite atsižvelgti į rūpesčius, nerimą, poreikius ir problemas. Švęsdami kvėpavimo įtekėjimą ir ištekėjimą, mintyse vis kartokite šventą žodį, frazę, sakinį ar giesmę arba susitelkite į religinę idėją, vaizdinį ar suvokimą.
Atlikite tai
Pavyzdžiui, kvėpuodami kartokite šventos būtybės pavadinimą. Kvėpuokite lėtai ir iš naujo sutelkite protą, kai tik jis užsimerkia. Atsisėskite tiesiai, smakras lygus, pečiai atlošti, liemuo išorėje; atsisėskite ant grindų sukryžiavę kojas arba ant sėdynės su tiesiu atlošu (be rankų). Būkite budrūs ir neleiskite protui pasyviai nurimti. Laikykite akis nukreiptas į viršų, kad galėtumėte praleisti pasąmonę ir pagaliau pasiekti antsąmonę - didžiausią sąmonės rūšį. Viršsąmonė tiesiogiai patiria Dvasią per vienybę su Ja.
Praktikuojant meditacijos procesus, kurie leidžia sutelkti dėmesį ir protą, pažadinami miegantys antsąmoninio suvokimo gebėjimai. Jei žmogus patiria didelį stresą, daugelio pozų ir lavono pozos praktikavimas padeda pasirengti meditacijos praktikai, kurios metu pasiekiamos gilesnės ramybės ir taikos būsenos. Atsipalaidavęs gulint, žmogus meditacijai turėtų atsisėsti tiesiai, kad būtų visiškai budrus ir galėtų geriau valdyti smegenis. Kai giliai medituojant protas nurimsta, visą žmogaus esybę persmelkia gilios ramybės vibracijos, nušluojančios nerimą, disharmoniją ir konfliktus.
Ar žinojote?
Jogas medituoja, kad mėgautųsi Dvasios ir sielos ramybe, meile, šviesa, išmintimi ir palaima. Kai žmogaus sąmonė plečiasi ir vis labiau persmelkia šias realijas, jis susiduria su begaline visur esančio, aukštesniojo Aš (sielos prigimties) ir Dvasios galia ir šlove. Ši palaiminga sąmonės būsena vadinama savirealizacija, o tie, kurie ją pasiekia, laikomi visiškai nušvitusiais arba save realizavusiais. Nuo pat pradžių žmogus tampa laimingesnis ir veiksmingesnis, nes meditacija ugdo proto ramybę, susikaupimą, intuiciją, užuojautą, protinį darbingumą, savikontrolę, konstruktyvias nuostatas, laisvę nuo įtampos ir vidinių konfliktų, fizinę ir psichologinę gerovę. Pasąmonės suvokimas neperžengia žemiškosios patirties ribų.
Jie vyksta kaip įprasti sapnai arba kaip hipnotiškai sukeltas praeities įvykių prisiminimas. Giliai susikaupęs apsišvietęs jogas gali sureguliuoti radijo imtuvą savo galvoje, kad išjungtų blaškančių minčių ir pojūčių statinį garsą ir išgirstų kito žmogaus mintis, kad galėtų jam padėti. Visos mintys egzistuoja kaip subtilios vibracijos eteryje ir daro įtaką žmonijos sąmonei. Mylinčios ir tyros mintys yra labai naudingos visiems. Meditacija, padėdama žmogui geriau suvokti savo sielą ir jos visur esančią, amžiną prigimtį, padeda įveikti vienatvę, kaltės jausmą, nerimą ir blogą savęs vertinimą.
Siela savo esme yra ideali, ir, kai vis geriau suvokiame jos visa patenkinančią, beribę meilę ir palaimą, randame idealią, neblėstančią meilę ir džiaugsmą, kurių ieškome žmogiškoje meilėje. Tyra, besąlygiška meilė yra tai, kas esame ir visada būsime, nors žemiškos iliuzijos gali užgožti jos suvokimą. Meilė leidžia mums atleisti sau ir kitiems. Tai pakylėjanti, keičianti jėga, kuri atneša gėrį, atneša harmoniją ir taiką. Ji į draugų, giminaičių ir porų santykius įlieja tyrumo, nesavanaudiškumo ir džiaugsmo. Kai paragausime viską tenkinančio sielos saldumo, kuris yra amžinas, nebekeliaujame baimės ir siaubo gyvenimo keliu, nes visi žinome, kad, kad ir kas nutiktų, meilės ir džiaugsmo karalystė yra mumyse. O jei mūsų mylimi žmonės iškeliauja, visi žinome, kad kitu būdu rasime išsipildymą.
Prisiminkite
Jogas prisiliečia prie viską pasiekiančios sielos galios ir supranta, kad idealiai sielai atskleidus savo tikrąją prigimtį bus įveiktos visos žmogiškosios ydos. Suvokiant savo sielos didybę - jos įgimtą nekaltumą, meilę ir vienybę su kitomis sielomis - pamažu ištirpsta nevertumo, kaltės ar stokos jausmai. Kad maistas būtų panaudotas organizme, jis turi būti suvirškintas (suskaidytas į lengvai pasisavinamas medžiagas), o šios medžiagos kartu su maiste esančiomis gyvybinėmis energijomis įsisavintos į kraują ir ląsteles, organus bei audinius.
Kiekviena ląstelė yra gyva būtybė, kurią maitina ne tik energija ir medžiagos, gaunamos iš suvartoto maisto, bet ir mūsų pačių teikiamos energijos, jungiančios nežemišką minčių, energijos ir meilės sritį su materialiu medžiagų pasauliu. Mūsų sveikata, kurią galima nustatyti pagal mūsų ląstelių, organų ir ląstelių energiją, priklauso ne tik nuo energijų ir medžiagų, gaunamų iš mūsų vartojamo maisto, bet ir nuo energijos srauto į kūną iš mūsų supratimo, veikiančio per protą. Teigiamos mintys apie gerą sveikatą ir klestėjimą užlieja kūną energija ir šviesa, kad jis veiktų efektyviau, būtų sveikesnis ir mažiau pavargtų.
Neigiamos idėjos
Tai sutrikdo jo ląstelių, audinių ir organų funkcijas, silpnina jų atsparumą pavojingiems mikrobams ir infekcijų sukėlėjams. Todėl mūsų mintys daro labai didelę įtaką organizmui. Mūsų gyvenimo įvykius lemia idėjos, kurias įprastai galvojame. Jei puoselėjame blogos valios ar žlugimo mintis, šios idėjos gali traukti neigiamas pasekmes į mūsų gyvenimą. Bloga valia magnetiškai traukia kitų blogą valią, o neigiamos idėjos blokuoja gerų minčių gebėjimą prisivilioti tikrus draugus ir pasiekimus.
Kuo daugiau minčių apie gausą, puikią sveikatą ir draugystę, tuo geresnis bus mūsų gyvenimas. Laikykitės kiekvienos pozos bet kurį laiką. Stenkitės intuityviai vadovautis savo praktika. Nepamirškite įkvėpti lenkdamiesi atgal ir iškvėpti lenkdamiesi į priekį. Visada susikoncentruokite į tai, ką jaučiate atlikdami kiekvieną poziciją. Sėdimąsias pozas ir kaklo pratimus galima praktikuoti po nurijimo. Plūgo poza lavina viršutinę stuburo sritį ir mažina įtampą pečių ir kaklo srityse. Nėštumo metu arba jei žmogus turi aukštą kraujospūdį (hipertenziją), reikėtų vengti aukštyn kojomis apverstų pozų (atvirkštinės dabarties, pečių stovėsenos, plūgo) arba jas atlikti tik trumpą laiką.
Atgal lenkimo pozos
Tai paprastai stiprina nugaros raumenis, gerina laikyseną, kvėpavimo įpročius ir pasitikėjimą savimi. Keičiant stuburą atgal lenkiančius ir į priekį lenkiančius pratimus, pavyzdžiui, kobrą su jogos mudra, sukuriama harmoninga priešingų savybių, pasitikėjimo savimi ir nuolankumo, pusiausvyra. Mokydamiesi pozų, po kiekvienos jų turite atsipalaiduoti maždaug tiek laiko, kiek ją laikėte.
Joga pagerina fizinę išvaizdą, nes skatina patrauklias sielos ir kūno savybes. Pagerėja fizinė sveikata, žmogus tampa valingesnis ir grakštesnis, spinduliuoja ramybę, meilę, džiaugsmą ir energiją. Atlikdamas kiekvieną jogos pozą žmogus turi lėtai kvėpuoti ir sutelkti dėmesį į tą (-as) kūno dalį (-as), į kurią (-ias) jis sutelkia dėmesį. Tai siunčia ten gydomąją gyvybę. Kiekvieną poziciją visada atlikite giliai susikaupę. Pagrindinis gyvybės šaltinis yra valia, veikianti per protą, pasitelkiant eterinę energiją, kuri palaiko gyvybę. Tačiau atmosfera (ypač grynas oras), maistas ir saulės šviesa taip pat yra svarbūs šaltiniai.
